- terškėlė
- terškėlė̃ sf. (3b) DŽ1; SD69, Sut 1. NdŽ žr. tarškėlė 1: Terškėles padarė visokias šernam Sug. Padaryk ter̃škėlę žvirbliam baidyt Mlt. ^ Plerpia kaip terškėlė̃ Ds. ║ Suaugę žmonės vaikam ter̃škėles padarydavo Sl. 2. scom. Ktk, Km žr. tarškėlė 4: Vat to terškėlė̃ kad pradės šnekėt, spėk tik klausyt Užp. Nenuobodžiausi gavęs žmoną ter̃škėlę Slk. Sustikau tokią ter̃škėlę ir prakalbėjau Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.